Perimetrija (akipločio tyrimas)

Kompiuterinė perimetrija

Regėjimo funkcijų pokyčiai pacientui, sergančiam glaukoma, pasireiškia nepastebimai ir lėtai progresuoja, šie pokyčiai nustatomi specialiais tyrimo metodais tik žuvus reikšmingai daliai (30 proc. ar daugiau) regėjimo nervo disko pluoštų. Vienas iš informatyviausių tyrimų metodų, taikomų diagnozuojant glaukomą, taip pat siekiant įvertinti paciento gydymo efektyvumą, yra ištirti regėjimo lauko ribas – kinetinė perimetrija. Svarbiu diagnostiniu glaukomos požymiu yra skotomų – regėjimo lauko defektų, atsiradimas. Tokie defektai nustatomi naudojant statinę perimetriją. Statinė perimetrija leidžia diagnozuoti glaukomą labai ankstyvose ligos stadijose.

Facebook patinka mygtukas

Pagrindinis regėjimo lauko tyrimo metodas – akių perimetrija. Žinomi keli jos variantai. Vertinant regėjimo lauką, tiriamos jo išorinės ribos ir defektai (pakitimai), esantys regėjimo lauko ribose – skotomos (Tai yra vietinis akipločio sutrikimas. Skotomos gali būti santykinės, kai tam tikroje vietoje rega pablogėja, bet išlieka – žmogus nemato tik tam tikros spalvos ar balto mažo objekto, ir absoliučios – tam tikroje vietoje žmogus nemato jokių objektų). Regėjimo laukas – tai erdvė, kurią mato žmogus esant fiksuotam žvilgsniui į vieną tašką. Periferinis žmogaus matymas trimatis, jį sunku kiekybiškai įvertinti. Sunkumas atsiranda ir rengiant tyrimo išvadą, nes tenka įvertinti tiriamojo paciento atsakymų teisingumą. Pagrindinis regėjimo lauko tyrimo metodas – perimetrija.

Kiek laiko užtrunka akipločio tyrimas?

Akipločio tyrimas, kurie yra atliekamas kompiuteriniu perimetru, trunka apie 20 min.

Perimetrijos indikacijos

Glaukomos diagnostika ir ligos dinamikos kontrolė. Tinklainės atsisluoksniavimo diagnostika. Regos nervo pažeidimo ir regos centrų galvos smegenyse (jos žievėje) esant augliams, traumoms, insultui išaiškinimas. Makulos (Amžinė makulos degeneracija, makula – tai dėl amžiaus atsirandantis centrinės tinklainės dalies – geltonosios dėmės (makulos) – pakenkimas, dėl kurio dažnai labai pablogėja arba prarandamas regėjimas) susirgimo diagnostika. Pacientų simuliacijos faktų ar ligos simptomų perdėto vertinimo išaiškinimas.

Perimetrijos tipai

Vienas iš pasiekiamų ir paprastų būdų, kai pacientas atsisėda priešais gydytoją 60-100 cm atstumu ir uždengia kairę akį minkštu raiščiu, gydytojas užsidengia dešinę akį. Tiriamasis fiksuoja savo žvilgsnį į neuždengtą karę gydytojo akį. Gydytojas veda daiktą arba keliais savo pirštais nuo išorės į centrą iki momento, kai pacientas jį pastebės. Šio tyrimo metu gydytojo regos laukas yra imamas už normą, gydytojas ir pacientas daiktą turi pamatyti vienu kartu. Gydytojas kartoja tyrimą kelis kartus, judindamas daiktą iš kelių skirtingų padėčių (viršaus, apačios, šono). Taip formuojamos numatomos paciento regos lauko dydžio ribos. Metodas naudojamas nesant galimybei ištirti pacientą instrumentų pagalba, nustatant didelius regos aparato pažeidimus.

Kinetinė perimetrija

Pats paprasčiausias instrumentinis perimetrijos būdas – Fersterio perimetro naudojimas. Tai juodas lankas ant stovo, kuris gali judėti įvairiais meridianais. Pacientas sėdasi nugara į šviesą. Tiriamojo paciento galva fiksuojama ant stovo taip, kad tiriama akis būtų nukreipta į pussferos centrą, kita akis uždengiama minkštu raiščiu. Prietaiso centre yra balta žyma, į kurią pacientas turi fiksuoti savo žvilgsnį viso tyrimo metu. Pacientui duodamos kelios minutės adaptacijai, paaiškinama, kad jo žvilgsnis turi būti nukreiptas į nejudančią žymą, tuo tarpu jis turi sakyti, kada pastebės judantį iš periferijos žymą. Po to gydytojas perkelia baltą žymą pagal meridianą nuo šono link centro, o pacientas pasako, kada ją pamato. Palaipsniui perimetras pasukamas eilės tvarka nuo 45° ir 135° ir kartojamas tyrimas. Sudaromas schematinis paciento regos lauko vaizdas. Toliau vykdomas tyrimas su spalvotomis žymomis. Tuo tarpu pacientas neturi žinoti iš anksto, kokią spalvą jis dabar pamatys. Atliekant spalvinį regos laukų tyrimą, svarbu, kad pacientas ne tik pasakytų, kad mato žymą, bet pasakytų ir jos spalvą. Tik tada, kai pasakyta spalva, specialioje regos lauko schemoje pažymima riba. Jei spalva įvardinta neteisingai, žyma judinama tol, kol gaunamas teisingas atsakymas. Naudojamos keturių spalvų žymos: žalia, raudona, mėlyna, geltona. Norma – mažiausias regos laukas žaliai spalvai, didžiausias – baltai. Tyrimas atliekamas 45 laipsnių intervalu (8 meridianai) arba 30 laipsnių (12 meridianų), priklausomai nuo paciento patologijos ir gydytojo turimo laiko tyrimui.

Kas yra regėjimo laukas?

Regėjimo laukas yra erdvė, kurią akis mato fiksuodama žvilgsnį viename taške. Tai priklauso nuo tinklainės funkcinės būklės, veido anatominių ypatybių (akies gylio, akies obuolio, antakių, nosies formos), taip pat nuo daiktų spalvos.

Statinė perimetrija

Perimetrija be žymos judinimo tampa vis labiau populiari. Ji atliekama kompiuterio pagalba. Metodo pagrindas – nejudančių objektų dydžio ir ryškumo kitimas. Kai pacientas atskiria šviesos dėmę, prietaisas fiksuoja jo vietą. Taip galima nustatyti tinklainės jautrumą šviesai skirtinguose skyriuose. Tyrimo rezultatus galima išsaugoti kompiuterio atmintyje, peržiūrėti ir įvertinti iš naujo.

Regos lauko pasikeitimo priežastys

Regos lauko susiaurėjimas mėlynai ir geltonai spalvai – akies kraujagyslių patologijos požymis. Regos lauko susiaurėjimas žaliai ir raudonai spalvai – nervų takų, einančių nuo akies obuolio link galvos smegenų, pažeidimo požymis. Lygiavertis regos lauko susiaurėjimas iš visų pusių charakteringas esant tinklainės pigmentinės distrofijos arba regos nervo pažeidimo atvejais. Simetriškas abiejų akių regos lauko susiarėjimas rodo auglį arba kraujo išsiliejimą į hipofizę, regos traktą arba smegenų pagrindą. Regos lauko susiaurėjimas iš nosies pusės – glaukomos požymis. Skotomos (riboti akipločio defektai, nesusiję su jo periferinėmis ribomis. Atsižvelgiant į defekto intensyvumą, skotomos gali būti absoliutinės ir santykinės) atsiradimas – dalies regėjimo iškritimo pagrindiniame regėjimo lauke – būdinga tinklainės arba regos kelių pažeidimų židiniams. Jeigu pacientas pastebi trumpalaikius dalių iškritimus iš regos lauko, o prisimerkus atsiranda ryškios zigzagų pavidalo linijos, einančios nuo centro link kraštų, tai virpančios skotomos, kurios rodo galvos smegenų kraujagyslių spazmus. Jų atsiradimas reikalauja nedelsiant pradėti naudoti spazmolitines priemones.

Kompiuterinio perimetro pranašumai:

  • Metodo objektyvumas
  • Aukštas žvilgsnio fiksavimo kontrolės lygis
  • Parenkamas individualus paciento tyrimo metodas
  • Didelis jautrumas ir didelis rezultatų tikslumas
  • Dinaminis ligos eigos stebėjimas
  • Statistinis duomenų apdorojimas
  • Vidutinė tyrimo trukmė trunka ne ilgiau kaip 3 minutes.
  • Neiškreipia tyrimų rezultatų ir suteikia tiksliausią rezultatą statinės ir kinetinės perimetrijos tyrimo atvejais
  • Pacientas gali mirksėti, nes sistema automatiškai prisimena dirgiklius, kuriuos pacientas praleido užmerkus akis ir po kurio laiko juos kartoja.

Pacientų grupės, kurioms būtina atlikti kompiuterinės perimetrijos tyrimus:

  • Vaikai ir paaugliai, sergantys ambliopija
  • Pacientai, sergantys makulodistrofija
  • Glaukoma sergantys pacientai
  • Cukriniu diabetu sergantys pacientai
  • Pacientai, sergantys distrofiniais tinklainės ir akies apvalkalo kraujagyslių ligomis
  • Pacientai, sergantys neurologinėmis ligomis (navikai, smegenų traumos ir kt.)
  • Asmenys vairuojantys įvairias transporto priemones.

Seniai lankėtės pas akių gydytoją? Turite nusiskundimų?

Registruokitės pas gydytoją-oftolmologą konsultacijai. Akis tikrintis rekomenduojame bent kartą per du metus.